Ir vėl apninka tas keists jausmas, kai atsidarai savo blogą, užmeti akį į paskutinį savo rašytą pranešimą ir nutari, kad nori parašyti dar vieną. Tačiau vos tik paspaudus "Rašyti naują pranešimą" visos idėjos ir mintys staiga dingsta. Kaip vėjas nupučia popieriaus lapus nuo stalo, taip mintys išskrenda, palikdamos absoliučiai nieko, tik gėbėjimą improvizuoti iš nieko.
Palyginus nemažai laiko praėjo, o mane vėl užpuolė toji būtinybė pasireikšti čia. Bet toji būtinybė tiesiog pjaunasi su esančiu jos kontrastu - No Ideas....
Diena yra pati papraščiausia. Kitiem, galbūt, tai yra kažkas tokio, nes prasidėjo taip ilgai lauktos atostogos. Juokinga žiūrėt kaip visi, lyg kokius naujuosius metus, švenčia atostogų pradžią. O ką jūs darysit kai praeis šita savaitė? Tada lyg atkirtis visam šitam džiūgavimui pasipils žinūtės Facebook'e "O ne, ir vėl į mokyklą QQ" arba "Vėl prasideda pragaras". Tai žmogau galvok, jei jau priemi su džiaugsmu šių atostogų pradžią, tai ir pasiruošk piimti jų pabaigą. Visada esat pasiruošę priimti ką nors gero, bet ginates to kontrasto, kuris neišvengiamai ateina su tuo "gerumu". Jei kas nors prasideda tai vieną dieną ir baigsis. Tad išmok žiūrėti į pabaigą ne kaip į kokį baisūną, o kaip į naują pradžią, nes taip, galų gale, ir yra.
Jei paklaustum manęs, tai atsakyčiau, kad šitų atostogų visai nelaukiu. Skirtumas nuo kasdienybės tik tas, kad ilgiau sedėsi namie ir nieko neveiksi. Kažkodėl trūksta tos eilinės savaitės mokykloje. Ir su žmonėm pabendrauji, ir kiekvieną dieną kas nors naujo įvyksta.
"Išvažiavo į Ispaniją". Dvi savaites nematysiu dalies draugų, su kuriais pastaruoju metu daugiausiai bendrauju. Štai kodėl laukiu įvairovės. Nenoriu, kad šios atostogos praeitų lygiai taip pat, kaip ir daugelis kitų, prieš tai buvusių.
Kiekvieną kartą taip kartoju, bet praėjus jom, suvokiu, kad tiesiogine to žodžio prasme išvaisčiau laiką.
Ką nors, manau sumąstysim. Galų gale gal sulauksiu kokių pasiūlymų veiklai iš draugų.
Na, šiaip ar taip stumiam atotogas.
Užklupus minčių audrai apsireikšiu čia vėl. O iki tol Ciao!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą