Laiškas sau

   Apima nostalgija, pažvelgus į šiuos puslapius. Dar didesnė nostalgija apima kai vėl dėlioji čia žodžius. Laikas bėga kaip milisekundės trenerio chronometre ir atsiranda milžiniškas plyšys tarp tada ir dabar. Po velnių, galiu net  prisimint, ką jaučiau, kai bandžiau išlieti čia savo mintis paskutinius kartus. Dabar viskas yra kitaip. Šią akimirką išliko tik vienas dalykas - noras pasikalbėti su pačiu savimi. Argi ne ironiška? Gal aš sau padėsiu vis dėlto? Vargiai... Kartais net savęs neatpažįstu, lyg kartas nuo karto įvyktų koks nors asmenybės susidvejinimas (šiurpus dalykas iš tiesų, bet čia tik palyginimas), o ką jau kalbėt apie susikalbėjimą su pačiu savimi...
   O žinot kas, vis dėlto privertė mane vėl atsigręžti į save šiuo keliu ir ieškoti atsakymų? Ogi pati ponia praeitis. Tiksliau viena daina iš jos. Graži, skambi daina, bet... besinešanti liūdesio ir širdgėlos skraistę. Neskambėtų, jei nesikreipčiau į save. Nesikreipčiau, jei neskambėtų...

   Būna dalykų, mažų dalykų, kurie gali viską pasukti visiškai kita linkme. Būna mažų dalykų, kurie gimsta netyčia, tau net nepajutus. Apie juos sužinai tik iš to, kas vyksta aplink tave.

   Visad siekiau tobulėti ir su pagarba žiūrėjau į išmintingus ir išprususius žmones, todėl negaliu savęs pakęst, kai matau save tokį ribotą, niekur nejudantį iš vietos, tiesiog grimstantį lakiame smėlyje žemyn. Tiesiog avinas...

   Žmonės mėgsta svajoti apie magiškus džinus, kurie už laisvę, atsidėkodami išpildys 3 jų norus. Kartais jiems tenka apsiriboti ir vienu noru. Įdomu būtų paklausyt, ko jie trokšta labiau už viską pasaulyje. Aš paprašyčiau tik vieno - gebėjimą aiškiai matyti savo klaidas. Todėl ir stoviu vietoj. Todėl ir verdu savo paties sultyse toks ribotas ir aklas. Nes nematau savo klaidų. Kaip tu gali jų nematyti? Tiesiog nematau... Nesuvokiu. Kartais nematau, nes jas padarau nevalingai, visiškai to nenorėdamas ir nelinkėdamas nieko blogo kitiems. Kartais jas padarau iš impulsyvumo. Kartais iš kvailumo... 

   Ir štai aš klupiu prieš jus nusižeminęs, nuolankus jūsų tarnas ir meldžiu atleidimo ir pagalbos. Ne, ne atleidimo. Tai nėra atleistina. Tiesiog pagalbos.