Sveiki! Aloha! Štai sėdžiu jau gerokai po vidurnakčio prie kompiuterio. Namie absoliučiai nieko nėra. Gyvų būtybių, ta prasme. Na, apart manęs ir katės, kuri dabar velniai žino kur nusigrūdus. Taip... kur aš buvau? A, taip, sėdžiu prie kompiuterio ir nutariau parašyti dar vieną straipsnį savo blog'e. Šios nakties temos pavadinimą įkvėpė viena, kai kuriem gerai žinomos grupės, Rise Against, daina. Dabar trumpai apie patį Historia Calamitatum. Iš lotynų kalbos išvertus, tai reiškia "Didelių nelaimių istorija". Tai iš tiesų yra knyga, autobijografija, parašyta viduramžių prancūzų vienuolio, kurio vardo nepamenu. Toje knygoje vienuolis nuoširdžiai save aprašo, neperlenkdamas lazdos save vertinant. Na, susipažinus su Historia Calamitatum pereinam prie tikrosios šios nakties temos. Žmones dažnai užgriūna visokios nelaimės, tragedijos ar kitokie sunkmečiai. Vieni žmonės pasiduoda ar palūžta, kiti su tuo gyvena, o treti tai įveikia. Nuo to, kaip žmogus į visą tai reaguoja ir kaip su visomis šiomis tragedijomis susitvarko, priklauso paties žmogaus būdas, stiprybė, charakteris. Nuo to, kaip tu su visa tai išgyveni, padaro tuo, kas esi. Tai žodžiai iš kitos Rise Against dainos (Survive) "But how we survive, is what makes us who we are". (Aš daug kur gyvenime remiuosi dainų žodžiais, todėl muzika man yra tikrai svarbi). Užgriuvus tave nelaimėm, nepradėk verkšlent ir teisintis, kaip tau sunku ir panašiomis nesamonėmis. Turi kovoti su tai ir stengtis įveikti. Nesakau, kad tai visada realu ir įmanoma, bet nuleidus rankas tu, tiesiog, pasiduodi be kovos. Jei pasiduosi, tapsi silpnas ir bus daug sunkiau užgriuvus dar vienai nelaimei, bet jei tu stosi į akistata su ja ir įveiksi, tapsi stipresnis. Tada daug kas gyvenime taps lengviau. Įveikęs vienus iššukius, suprasi, kad gali įveikti kitus, o įveikęs šiuos, žvelgsi į dar kitus. Nuolatinė kova - argi ne toks, iš tiesų, yra žmogaus gyvenimas? Gal ir juokingas nuskambės, tačiau žmogus kovoja, kad išliktu vien eidamas į parduotuvę. Šiais laikais viskas tapo papraščiau. Ankščiau žmogus turėdavo sau susimedžiot maisto, o dabar jį beveik paruoštą gali nusipirkti vietoje. Palengvėjus gyvenimui palengvėja ir iššukiai, kasdieną laukiantys tavęs, o šiems reikia mažiau pastangų įveikti. Todel analogiškai žmogus tampa silpnesnis, mažiau atsparus didesnėm nelaimėm. Tai tampa panašu į grūdinimąsi. Na gerai, jau truputį nukrypau nuo temos. Žodžiu, atėjus nelaimei nenuleisk iškart rankų ir neignoruok to. Nesielk taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Taip nieko nelaimėsi, prarasi tik laiką ir galbūt ką nors daugiau. Geriau stok į kovą prieš tai ir nugalėk. Kaip jau citavau dainos žodžius "But how we survive, is what makes us who we are". Sėkmės ir ciao!
P.S. Šone rasi šią dainą Rise Against - Historia Calamitatum, kurią galėsi čia pat ir pasiklausyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą